Kontroliuok stresą: 7 praktiški ir paprasti patarimai.

14 Vas

Kodėl stresuoji dėl dalykų, kurie nėra to verti?

Stresas yra itin aktuali tema šiuolaikiniam žmogui ir jo gyvenimo stiliui.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų keista, tačiau stresas yra pakankamai svarbus tavo kūnui bei protui.  Jis veikia aplinkos suvokimą, nervų sistemą, organus bei (ko gero dėl šio aspekto tau tai yra itin aktualu) tavo fizinį pajėgumą, rezultatus sporto salėje ir atsistatymą po treniruočių.

Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai.  Tai gali būti treniruotės; tai gali būti tavo užknisantis ir per daug reiklus viršininkas ar užduotas namų darbų kiekis; tai gali būti konfliktas su tavo antrąja puse arba tas asilas, kuris šiandien tau pakeliui į darbą užkišo.

Tavo kūnas turi puikų savisaugos mechanizmą, skirtą susitvarkyti su staigiai iškilusia, aštria stresine situacija.  Kuomet tau prieš akis iššoka pasiutęs šuo, tavo širdis pradeda plakti smarkiau, vyzdžiai išsiplečia ir viskas aplink sulėtėja – taip organizmas pasiruošia susidoroti su iškilusia grėsme.  Šis mechanizmas padeda tau susikoncentruoti ir smarkiai išjudina tavo energijos apykaitą, ko pasekoje kūnas pasiruošia arba bėgti, arba kovoti iki galo.  Stresui dingus, viskas grįžta į įprastas vėžias.

Pastovus stresas, kita vertus, yra problema, su kuria mes nesame sutverti tvarkytis reguliariai.  Kuomet tavo viršininkas visas 8 darbo valandas tau aiškina, kad laikas yra pinigai ir turėtum sparčiau dirbti, tu negali tiesiog nuo jo pabėgti ar su juo kovoti iki mirties. Na, techniškai gali, tačiau pasekmės būtų ne pačios optimaliausios tau. Taigi, tokio tipo, pastovus stresas gali turėti labai neigiamų pasekmių tavo sveikatai.

Stresas iš esmės yra signalas tavo kūnui, jog jam reikia prie kažko prisitaikyti.  Žmogaus organizmas priima tam tikras situacijas kaip pavojingas, iššaukia savisaugos mechanizmus ir to pasekoje organizme įvyksta tam tikros adaptacijos, dėl kurių ateityje su anksčiau patirtu stresu susidoroti pavyksta efektyviau. 

Svorių kilnojimas yra staigi ir aštri stresinė situacija.  Tavo kūnas tai priima kaip pavojų raumenims bei jungiamiesiems audiniams. Įvyksta adaptacija – auga raumenų masė bei jėga.

Visgi reikėtų nepamiršti, kad treniruotės yra pastovios, o tai jau traktuojama ir kaip pastovus stresas. Šiuo atveju, būtina atrasti aukso viduriuką.  Tu negali pastoviai spausti tas pačias raumenų grupes, kiekvieną dieną. Jos paprasčiausiai neturės kada atsistatyti ir augti (būtent todėl taip dažnai keliamas klausimas „Kodėl aš neprogresuoju?“ turi paprastą atsakymą – niekam tikęs treniruočių planas).  Progresas priklauso ne vien tik nuo to, ką darai sporto salėje, kaip teisingai maitiniesi ar kiek daug valandų miegi. Žinoma, tai yra esminiai aspektai, tačiau kiti, iš pažiūros mažesni dalykai gyvenime taip pat turi įtakos tavo tobulėjimui (ar jo nebuvimui).

Visa tai puikiai iliustruoja šis tyrimas, kurio metu jo dalyviai atliko kojų spaudimą maksimaliu pakartojimų skaičiumi („iki negaliu“). Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes, pagal savarankiškai įsivertintą streso lygį – viena grupė buvo žemo streso lygio, kita aukšto. Žemesnio streso lygio grupės nariai po treniruotės buvo pilnai atsigavę jau po 2 dienų, kai tuo tarpu daugiau stresuojantys dalyviai atsistatė tik po 4 dienų. Taip pat pastaroji grupė teigė jautę didesnį raumenų skausmą bei tempimą.

Privalai surasti terpę, kurioje gali išlieti susikaupusį stresą arba atsipalaiduoti. Ta terpė neprivalo būti „pripažinta“ kitų žmonių. Jautiesi gerai žaisdamas kompiuterinius žaidimus? Puiku, atsipalaiduok. Tuo pačiu lavinsi ir savo vaizduotę bei mąstymą. Mėgsti kiurksoti prie televizoriaus? Tau tai padeda, tad pirmyn. Koks skirtumas, ką mano kiti?

7 praktiški patarimai streso kontrolei

  1. Venk stresinių situacijų. Ypač beprasmiškų, neturinčių jokios įtakos tavo gyvenimui. Pavyzdžiui populiariausių žinių portalų sekimas (tuščios pranašystės apie karus ir pasaulio pabaigas).
  2. Pabandyk sumažinti laiką, praleistą socialiniuose tinkluose. Ypač reikėtų vengti „komentarų karų“.
  3. Meditacija.
  4. Kuomet jauti, kad stresas ima viršų, užsimerk ir 5-10 kartų giliai įkvėpk. Giliai, reiškia, jog įkvėpi 5 sekundes, iškvepi taip pat 5 sekundes. Nedarysi to, nes atrodo kvailai? Stresuok toliau ir nesiskųsk, nes pats nenori nieko keisti.
  5. Praleisk daugiau laiko su šeima ir draugais arba užsiimk hobiais, kurie TAU teikia malonumą.
  6. Kokia prasmė pergyventi dėl to, kas įvyko praeityje? To jau nebepakeisi. Tačiau atmink, kad viskas yra pamoka, ir iš jos pasimokęs gali pasisaugoti, kad praeities klaidos nesikartotų.
  7. Chaosas – problemos ir nerimas. Susidėliok mažus planelius rytui, dienai, vakarui. Kuomet žinosi ir valdysi savo dienotvarkę, tapsi ramesniu žmogumi.
Kontroliuok stresą: 7 praktiški ir paprasti patarimai.
Įvertink:

2 thoughts on “Kontroliuok stresą: 7 praktiški ir paprasti patarimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *