Saldikliai ir ZERO gėrimai Tau nekenkia, užtenka ašarų.

25 Bal

Pastaruoju metu itin aktualus klausimas yra maždaug toks: kiek vėžių sukelia saldikliai?

Dėka mūsų „informatyvios“ žiniasklaidos, bei tam tikrų mitybos „guru“ (už savo mitybos planus paprašančių ir triženklių sumų) pareiškimų, žmonės pradėjo paniškai bijoti saldiklių.

Sakoma, jog pastarieji sukelia vėžį, tukina, didina apetitą ir net stabdo svorio metimą. Kartais prie šių pareiškimų dar ir pasitelkiama koks nors įmantrus sakinys, aklai ištrauktas iš vieno ar kito mokslinio tyrimo.

Ar tikrai saldikliai yra toks blogis ir Tu turėtum jų vengti?

Trumpas atsakymas: Ne. Turimais duomenimis, dirbtiniai saldikliai žmogaus organizmui nekenkia. Jie nesukelia vėžio ar dar kokios nors ligos. Jie nestabdo svorio metimo. Kai kurie saldikliai net gi gali prislopinti apetitą.

Skaityk toliau, jeigu nori sužinoti, kaip šis atsakymas yra argumentuotas.

Straipsnio pabaigoje rasi sąrašą literatūros, kuria buvo remtasi. Galėsi pats ją peržvelgti.

Cukrus ir nutukimas

Su kuo Tau asocijuojasi žodis „cukrus“? Ko gero su „blogis“ ir „viršsvoris“. Cukrus yra tai, kas saldu. Cukrus yra tai, ko gausu įvairiausiuose produktuose, šiandien besipuikuojančiuose parduotuvių lentynose. Cukraus vartojimas per pastaruosius dešimtmečius smarkiai išaugo. Kartu su cukraus vartojimu augo ir viršsvorį turinčių žmonių skaičius. Drąstiškai.

Cukrus neša potencialą sukelti priklausomybę bei 1g jo turi 4 kcal. Cukrus praktiškai nesuteikia sotumo jausmo, tad peržengti ribas su jo suvartojimu yra lengviau nei lengviausia.

Geriausias pavyzdys būtų įvairūs saldinti gėrimai. 100ml jų dažniausiai galime rasti ~10g cukraus. Kadangi jie skanūs ir „neužpildantys“, juos galima gerti ir gerti ir gerti. Ir taip išgeri 1l skanaus limonado. Dienos racioną ką tik papildei 400 kcal (1g cukraus x 4 kcal x 1000ml). Čia tebuvo 1l gėrimo, kurio net nepajautei. Pridėk maistą, kurį suvartoji per dieną. Gauname didžiulį kcal perteklių, dėl kurio ir auga svoris.

Cukrus tiesiogiai netukina. Joks maistas ar maistinė medžiaga netukina. Tukina kcal perteklius (suvartoto maisto kiekiai). Kadangi cukrus nesuteikia sotumo jausmo, turi didelį kiekį kcal ir jo labai lengva „perdozuoti“, viršyti savo dienos kcal normą tampa vieni niekai. Būtent todėl svoris ir auga (šaltinis).

Ir čia į pagalbą ateina saldikliai.

saldikliai ar cukrus

Saldikliai – kas tai?

Saldikliai – medžiagos, kurios yra kelis šimtus kartų saldesnės už cukrų, tačiau turi beveik nulinę energinę vertę. Saldikliai patenkina saldumo poreikį, be „mirtinos“ žalos ir kalorijų kalno.

Saldiklių galima rasti įvairiausiuose produktuose, dažniausiai „ZERO“ gėrimuose.

Atvirkščiai, nei vartojant cukrumi saldintus gėrimus, gerdamas „ZERO“ ar vartodamas kitus becukrius produktus, svorio nuo jų nepriaugsi.

Tam tikri ekspertai teigia, kad „abu variantai, zero ar ne, tukina vienodai“. Šie ekspertai mane stebina su savo „nepriekaištinga“ logika. Jų manymu, tu priaugsi svorio nuo to, kas neturi kalorijų. Tai va, nuo šiandien atsisakau vandens ir oro, kad nenutukčiau.

Prašau, pamatuotas įrodymas, jog „ZERO“ gėrimai Tavęs nenutukins – šaltinis.

Populiariausi (nekenčiamiausi) saldikliai

Sacharinas

Sacharinas buvo pirmasis žmogaus sukurtas saldiklis, plačiai pradėtas naudoti Pasaulinių Karų metais kaip cukraus pakaitalas. Tiesa, jis naudotas dėl to, kad cukrus tuo metu buvo brangus.

Cukrui atpigus, sacharinas atsirado nuošalėje. Po keletų dešimtmečių kilus nutukimo epidemijai dėl to pačio cukraus, sacharinas grįžo ant scenos.

Vystantis tyrimams, su sacharinu buvo pradėta sieti įvairios problemos. Nes be problemų žmonija gyventi nemoka. Vienas tyrimų susiejo aukštą sacharino vartojimą su augliais puslėje. Nors ir skamba gąsdinančiai, šis tyrimas buvo atliktas su žiurkėmis.

Kitas tyrimas, tuomet atliktas Kanadoje, vėl rado sąsają tarp sacharino bei pūslės auglio. Tyrimas buvo atliktas su žiurkėmis.

Kaip visada – nereikia iš anksto pulti į ašaras. Pasigilinus, buvo pastebėta, jog žiurkės turi genetinį polinkį puslės augliams. Tai reiškia, jog pirmųjų tyrimų rezultatų negalima taikyti žmonėms.

Sekant dar keliems tyrimams bei vadovaujantis šiuo metu turimais duomenimis, sacharinas nesukelia vėžio ir žmogaus organizmui nėra kenksmingas, net ir reguliariai jį vartojant (šaltinis).

Aspartamas (Pasaulio priešas nr. 1)

O… Aspartamas yra labai populiarus saldiklis, dažniausiai sutinkamas „ZERO“ gėrimuose.

Atvirkščiai, nei priimta manyti, 1 g aspartamo iš tikrųjų turi 4 kcal. Tačiau aspartamas yra 200 kartų saldesnis už cukrų, todėl kiekis, reikalingas pasaldinti vieną ar kitą produktą yra GEROKAI per mažas, kad turėtų vienokios ar kitokios įtakos.

Yra dvi priežastys, dėl ko aspartamas dažniausiai gąsdina „sveikuolius“:

  1. „O Dieve, CHEMIJA!“

Suvartojus aspartamą, jis organizme skaidomas į tris medžiagas: fenilalaniną, asparto rūgštį ir metanolį. Fenilalaninas ir asparto rūgštis yra aminorūgštys. Aminorūgštys sudaro baltymus. Baltymus tu vartoji kiekvieną dieną. Aminorūgštys tau niekaip nepakenks, nes… nes žmogaus audiniai ir yra sudaryti iš jų.

Metanolis, kitavertus, yra toliau organizme verčiamas į formaldehidą. Formaldehidas yra žinomas kancerogenas. Žinai, kur dar slepiasi formaldehidas? Vaisiuose ir daržovėse. Noriu pasakyti, jog kiekiai, kuriuos gauni iš „ZERO“ gėrimų yra niekiniai ir jokios žalos tau nepadarys.

  1. „Šiandien žiniose: aspartamas sukelia vėžį. Visi mirsim“

2005 m. paskelbtas tyrimas, kuriame žiurkėms buvo duodami didžiuliai kiekiai aspartamo, susiejo aspartamą su leukemija ir limfoma. O tada ir prasidėjo…

saldikliai kenkia

Per visą „aš madingas ir nevartoju *įsirašyk čia medžiagą, kuri kalta dėl visų vėžių*“ judėjimą, žmonės užmiršo pasidomėti, kokie kiekiai aspartamo buvo duoti toms žiurkėms.

Tai buvo: 4-5000 mg/kg aspartamo.

Vidutiniškai, žiurkė sveria ~400g.

Tai reiškia, jog žiurkėms buvo duota 1,6-2000 mg aspartamo.

Vienoje „Cola ZERO“ 330ml skardinėje yra ~187 mg aspartamo.

Vadinasi žiurkėms buvo duota iki 10 „Cola ZERO“ skardinių per dieną.

Pritaikykime šiuos skaičius mums.

Žmogui, kuris sveria 80kg, tai atitiktų nuo 2 iki 2139 skardinių per dieną.

FDA (Food and Drug Administration) nustatytas saugus aspartamo kiekis per dieną yra 50 mg/kg, arba 21 „Cola ZERO“ skardinė.

Kas geria 2000 „Cola ZERO“ per dieną?

Ai, beje, mes ne žiurkės.

saldikliai ar cukrus

Ir dar vienas šaltinis, kuriame aiškiai parašyta:

The safety testing of aspartame has gone well beyond that required to evaluate the safety of a food additive. When all the research on aspartame, including evaluations in both the premarketing and postmarketing periods, is examined as a whole, it is clear that aspartame is safe, and there are no unresolved questions regarding its safety under conditions of intended use.

Išvertus ir apibendrinus: aspartamo saugumas įvertintas netgi daugiau, nei įprasta maisto priedams. Aspartamas yra saugus vartojimui kaip nekaloringas cukraus pakaitalas.

Tai saldikliai sukelia vėžį ar ne?

Nėra jokių apčiuopiamų ir pagrįstų duomenų, kad dažniausiai naudojami saldikliai (sacharinas, aspartamas, acesulfamas-K, sukralozė) yra kancerogeninės medžiagos (šaltinis).

Problemos, kurios siejamos (tai reiškia, jog saldikliai nėra priežastis, bet yra siejami) su saldikliais dažniausiai kyla dėl vartojančiųjų gyvenimo būdo. Žmogus mano, jog vartodamas „ZERO“ gėrimus gali valgyti daugiau ir visiškai neapskaičiavęs savo galimybių, persivalgo. Persivalgymas jau veda prie įvairiausių problemų. Vadinasi kalti ne saldikliai, o pats žmogus.

Išmokime atskirti priežastį ir sąsają.

Nėra nieko, kas neturėtų trūkumų.

Gaivieji gėrimai (ne vien „ZERO“) gali turėti neigiamos įtakos dantų būklei. Tai ypač aktualu vaikams. Vartojant gaiviuosius gėrimus ir nesirūpinant dantų higiena, galima pastebėti pageltusius dantis bei atsiradusį kariesą. Nors cukrumi saldinti gėrimai kenkia labiau, „ZERO“ gėrimai, šiuo atveju, irgi yra kalti (šaltinis, šaltinis).

Dar kartą: ar saldikliai „eina į riebalus“?

Ne, nėra įrodymų, jog saldikliai stabdo medžiagų apykaitą ar skatina organizmą kaupti riebalus (šaltinis).

„Bet man sakė tas mitybos guru kad saldikliai sukelia insulino šuolius ir čia gi iškart sugenda mano kūnas!!!1!“

Ne, saldikliai insulino šuolių nesukelia (šaltinis, šaltinis, šaltinis, šaltinis, šaltinis).

Tai galioja ne tik sveikiems asmenims, bet ir sergantiems diabetu. Jeigu ir yra tyrimų, kurie nustatė, jog saldikliai sukelia insulino šuolius, tai žinai ką? Jie buvo atlikti su… žiurkėmis!

Net jeigu ir gyventume alternatyvioje realybėje, kurioje saldikliai sukelia insulino šuolį… Tai ką? Insulinas ir egzistuoja, kad „šuoliuotų“. Maistas sukelia insulino šuolį. Tai yra sveiko organizmo, sveika funkcija.

Kaip numesti svorio? Sužinosi paspaudęs čia.

Kaip dėl saldiklių ir apetito?

Nėra įrodymų, jog saldikliai didina apetitą (šaltinis).

Tiesą sakant mano cituotame šaltinyje teigiama, kad „use of LES tends to reduce rather than increase the intake of sugar-containing foods and to facilitate, rather than impair, weight loss.

Išvertus ir apibendrinus – saldikliai ne tik, kad nedidina apetito, tačiau kai kuriais atvejais net ir jį prislopina. Vadinasi „ZERO“ gėrimai puikiausiai tinka vartoti metant svorį.

BET TAU GI JIE SUKELIA APETITĄ??? Paskaityk čia.

zero gerimai

Pabaigos žodis

Šiuo metu nėra duomenų, jog saldikliai yra pavojingi žmogaus organizmui. Saldikliai nesukelia vėžio ar kitokių ligų. Saldikliai nestabdo svorio metimo ir tavęs netukina. Vienintelė problema – potenciali žala dantims, jeigu tavo burnos higiena nėra ideali.

Mokslas nuolatos žengia į priekį. Galbūt po dešimtmečio pasirodys naujų tyrimų, kurie atras dar kokį nors saldiklių poveikį, teigiamą ar neigiamą. Tačiau šiai dienai, saldiklių bijoti nereikia.

Jeigu tu jų nevartoji, nes tau jie sukelia vienokį ar kitokį nepatogumą – OK, tai yra tavo pasirinkimas ir aplinkiniai jį turėtų gerbti.

Lygiai taip pat ir tu turėtum gerbti pamatuotus faktus.

Ačiū!

Literatūros sąrašas:

Weihrauch, M. R., & Diehl, V. (2004). Artificial sweeteners—do they bear a carcinogenic risk?. Annals of Oncology, 15(10), 1460-1465.

Bray, G. A., & Popkin, B. M. (2014). Dietary sugar and body weight: Have we reached a crisis in the epidemic of obesity and diabetes?. Diabetes care, 37(4), 950-956.

Pereira, M. A. (2014). Sugar-sweetened and artificially-sweetened beverages in relation to obesity risk. Advances in Nutrition: An International Review Journal, 5(6), 797-808.

Malik, V. S., Schulze, M. B., & Hu, F. B. (2006). Intake of sugar-sweetened beverages and weight gain: a systematic review. The American Journal of Clinical Nutrition, 84(2), 274–288.

Bellisle, F., & Drewnowski, A. (2007). Intense sweeteners, energy intake and the control of body weight. European Journal of Clinical Nutrition, 61(6), 691-700.

Raben, A., Vasilaras, T. H., Møller, A. C., & Astrup, A. (2002). Sucrose compared with artificial sweeteners: different effects on ad libitum food intake and body weight after 10 wk of supplementation in overweight subjects. The American journal of clinical nutrition, 76(4), 721-729.

Howe GR, Burch JD, Miller AB et al. Artificial sweeteners and human bladder cancer. Lancet 1977; 2: 578–81.

Magnuson, B. A., Burdock, G. A., Doull, J., Kroes, R. M., Marsh, G. M., Pariza, M. W., … & Williams, G. M. (2007). Aspartame: a safety evaluation based on current use levels, regulations, and toxicological and epidemiological studies. Critical reviews in toxicology, 37(8), 629-727.

Olney, J. W., Farber, N. B., Spitznagel, E., & Robins, L. N. (1996). Increasing brain tumor rates: is there a link to aspartame?. Journal of Neuropathology & Experimental Neurology, 55(11), 1115-1123.

Kroger, M., Meister, K., & Kava, R. (2006). Low‐calorie sweeteners and other sugar substitutes: a review of the safety issues. Comprehensive reviews in food science and food safety, 5(2), 35-47.

Soffritti, M., Belpoggi, F., Tibaldi, E., Esposti, D. D., & Lauriola, M. (2007). Life-Span Exposure to Low Doses of Aspartame Beginning during Prenatal Life Increases Cancer Effects in Rats. Environmental Health Perspectives, 115(9), 1293–1297. http://doi.org/10.1289/ehp.10271

Cohen, S. M., Anderson, T. A., De Oliveira, L. M., & Arnold, L. L. (1998). Tumorigenicity of sodium ascorbate in male rats. Cancer research, 58(12), 2557-2561.

Mishra, A., Ahmed, K., Froghi, S., & Dasgupta, P. (2015). Systematic review of the relationship between artificial sweetener consumption and cancer in humans: analysis of 599,741 participants. International journal of clinical practice, 69(12), 1418-1426.

de Ruyter, J. C., Olthof, M. R., Seidell, J. C., & Katan, M. B. (2012). A trial of sugar-free or sugar-sweetened beverages and body weight in children. New England Journal of Medicine, 367(15), 1397-1406.

Anton, S. D., Martin, C. K., Han, H., Coulon, S., Cefalu, W. T., Geiselman, P., & Williamson, D. A. (2010). Effects of stevia, aspartame, and sucrose on food intake, satiety, and postprandial glucose and insulin levels. Appetite, 55(1), 37-43.

Chan, P., Tomlinson, B., Chen, Y. J., Liu, J. C., Hsieh, M. H., & Cheng, J. T. (2000). A double‐blind placebo‐controlled study of the effectiveness and tolerability of oral stevioside in human hypertension. British Journal of Clinical Pharmacology, 50(3), 215-220.

Gregersen, S., Jeppesen, P. B., Holst, J. J., & Hermansen, K. (2004). Antihyperglycemic effects of stevioside in type 2 diabetic subjects. Metabolism, 53(1), 73-76.

Passman CM, et al. Effect of soda consumption on urinary stone risk parameters . J Endourol. (2009)

Nettleton JA, et al. Diet soda intake and risk of incident metabolic syndrome and type 2 diabetes in the Multi-Ethnic Study of Atherosclerosis (MESA) . Diabetes Care. (2009)

Dhingra R, et al. Soft drink consumption and risk of developing cardiometabolic risk factors and the metabolic syndrome in middle-aged adults in the community . Circulation. (2007)

Gardener H, et al. Diet Soft Drink Consumption is Associated with an Increased Risk of Vascular Events in the Northern Manhattan Study . J Gen Intern Med. (2012)

Kaplowitz GJ. An update on the dangers of soda pop . Dent Assist. (2011)

Cheng R, et al. Dental erosion and severe tooth decay related to soft drinks: a case report and literature review . J Zhejiang Univ Sci B. (2009)

Shenkin JD, et al. Soft drink consumption and caries risk in children and adolescents . Gen Dent. (2003)

Maersk M, et al. Sucrose-sweetened beverages increase fat storage in the liver, muscle, and visceral fat depot: a 6-mo randomized intervention study . Am J Clin Nutr. (2011)

Tate DF, et al. Replacing caloric beverages with water or diet beverages for weight loss in adults: main results of the Choose Healthy Options Consciously Everyday (CHOICE) randomized clinical trial . Am J Clin Nutr. (2012)

Wang YC, et al. Impact of change in sweetened caloric beverage consumption on energy intake among children and adolescents . Arch Pediatr Adolesc Med. (2009)

Chen L, et al. Reduction in consumption of sugar-sweetened beverages is associated with weight loss: the PREMIER trial . Am J Clin Nutr. (2009)

Davidson TL, Swithers SE. A Pavlovian approach to the problem of obesity . Int J Obes Relat Metab Disord. (2004)

Spiers PA, et al. Aspartame: neuropsychologic and neurophysiologic evaluation of acute and chronic effects . Am J Clin Nutr. (1998)

Ford HE, et al. Effects of oral ingestion of sucralose on gut hormone response and appetite in healthy normal-weight subjects . Eur J Clin Nutr. (2011)

Ma J, et al. Effect of the artificial sweetener, sucralose, on gastric emptying and incretin hormone release in healthy subjects . Am J Physiol Gastrointest Liver Physiol. (2009)

Anton SD, et al. Effects of stevia, aspartame, and sucrose on food intake, satiety, and postprandial glucose and insulin levels . Appetite. (2010)

Steinert RE, et al. Effects of carbohydrate sugars and artificial sweeteners on appetite and the secretion of gastrointestinal satiety peptides . Br J Nutr. (2011)

Møller SE. Effect of aspartame and protein, administered in phenylalanine-equivalent doses, on plasma neutral amino acids, aspartate, insulin and glucose in man . Pharmacol Toxicol. (1991)

Wolf-Novak LC, et al. Aspartame ingestion with and without carbohydrate in phenylketonuric and normal subjects: effect on plasma concentrations of amino acids, glucose, and insulin . Metabolism. (1990)

Horwitz DL, McLane M, Kobe P. Response to single dose of aspartame or saccharin by NIDDM patients . Diabetes Care. (1988)

Teff KL, Devine J, Engelman K. Sweet taste: effect on cephalic phase insulin release in men . Physiol Behav. (1995)

Malaisse WJ, et al. Effects of artificial sweeteners on insulin release and cationic fluxes in rat pancreatic islets . Cell Signal. (1998)

Andrew G. Renwicka,Samuel V. Molinarya. Sweet-taste receptors, low-energy sweeteners, glucose absorption and insulin release . British Journal of Nutrition. (2010)

Saldikliai ir ZERO gėrimai Tau nekenkia, užtenka ašarų.
5 (100%) 1 vote

18 thoughts on “Saldikliai ir ZERO gėrimai Tau nekenkia, užtenka ašarų.

  1. Tik už saldiklius.Ir ZERO saldiklius.Straipsnis geras,naudingas.Žmonės iš daugybės info turi mokėti atsirinkti teisingą.O puolimas į kraštutinimus kaip tik nuveda prie bėdų. 🙂
    P.s.Cukrumi vėžys minta.Bet vargu bau ar yra jo sukėlėjas.

    1. Rasita,

      ačiū už komentarą! Puolimas į kraštutinumus niekada neduos ilgalaikio rezultato. Kol žmogus to nesuvoks, tol jis liks toje pačioje vietoje. Sėkmės!

  2. Geras straipsnis, bet vis gi, kyla klausimas dėl dar vieno dalyko, kuris čia neaptartas. O kaip dėl saldiklių vartojimo žmonėms, turintiems skrandžio problemų, tokių kaip per didelis ar per žemas rūgštingumas, refliuksas, gastritas ir pan.? Būtų labai smagu sulaukti straipsnio tokia tema, kadangi gydytojai kategoriškai teigia, jog skrandžio bėdų turintiems, saldiklis yra tikras priešas. 🙂 Ačiū.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *