Cukrus nesukelia priklausomybės, užtenka ašarų.

cukrus priklausomybė
02 Bal

Cukrus yra viena iš tų temų, sukuriančių aršiausias diskusijas. Ypač Dievinu tuos Facebook‘o meistrus, kurie numeta pareiškimą, o paprašyti jį argumentuoti ar papasakoti plačiau, atsako „pasigooglink“, arba „adaptas“. Egzpertai.

Sakoma, jog cukrus tiesiogiai tukina, sugadina hormonus, sugadina imuninę sistemą, sukelia nerimą, depresiją ir… iiiiirrrrr… sukelia pri-klau-so-my-bę!

Šiandien kalbėsime apie priklausomybę.

Tik problema čia viena:

Cukrus priklausomybės nesukelia…

Bet.. bet mačiau per TV… bet skaičiau „numesksvorioperdienabedietu.lt“

Todėl ir nepasieki tikslo jau 9 metai – nes žiūri ir skaitai nesąmones.

Cukrus nėra medžiaga, tiesiogiai sukelianti priklausomybę. Toli gražu. Priklausomybę sukelia narkotikai ir kai kurie vaistai. Jeigu cukrus sukeltų priklausomybę, Tu slėptum kalnus jo namuose, rytum vieną cukrų šaukštais ir negalėtum ištverti be „dozės“ (reguliaraus šaukšto cukraus). Jeigu sutriktų cukraus „tiekimas“, parduotum paskutinius daiktus, atiduotum savo šunį, kad nusipirkti daugiau cukraus. Ar Tu taip ir darai?

Tai nekalbėk apie priklausomybę, princesyte.

Ką sako tyrimai?

1988 metais buvo išleistas šis. Na, ir aišku visi susiėmė už galvų, nes jame pastebėta, kad cukrus aktyvuoja tuos pačius centrus smegenyse, kaip kokainas ir amfetaminas. Kaip visada, niekam neįdomu pasigilinti, svarbu antraštė sensacinga. Ašaros tekėjo upeliais (panašiai, kaip buvo su saldikliais)

Leisk paaiškinti Tau šio tyrimo esmę.

Tavo smegenyse yra toks neuromediatorius, vadinamas dopaminu. Kiekviena veikla, teikianti pasitenkinimą, padidina dopamino koncentraciją tam tikroje smegenų dalyje. Padidėjus dopamino koncentracijai, jautiesi… na, gerai. Patenkintas/patenkinta.

Kas iššaukia dopaminą? Gauti like‘ai Facebook‘e, seksas, orgazmas, kompiuteriniai žaidimai, mėgstamas serialas, bėgiojimas, sportas, maistas, narkotikai, vaistai ir pan. Principe, dalykai, kurie TAU teikia pasitenkinimą. Viena veikla dopamino koncentraciją padidina labiau, kita mažiau. Kuo daugiau dopamino, tuo labiau ta veikla norisi užsiimti, nes jautiesi gerai.

Taigi, grįžkime prie minėtojo tyrimo. Žiurkėms buvo duotas cukrus, kokainas ir amfetaminas. Cukrus dopamino koncentraciją padidino 37%. OK, tai yra normalu, juk maistas mums teikia džiaugsmą.

Kokainas ir amfetaminas dopamino kiekį padidino… 5 kartus.

Sustok sekundei, kad suvoktum šį skirtumą.

cukrus priklausomybe

Sąlygos priklausomybei

Šaltinis, kurį toliau nagrinėsime.

Poelgis, panašus (PANAŠUS) į priklausomybę, t.y. nuolatinis „užkandžiavimas“ cukrumi, pastebimas tik tokiu atveju, kai tyrime „dalyvaujantys“ graužikai prieigą prie cukraus gauna tik tam tikru metu, bet ne nuolatos. Pvz.: 16 valandų prieigos prie cukraus neturi, o kitas 8 valandas – turi.

Kuomet cukrus yra nuolatos ir laisvai pasiekiamas, minėtas poelgis, primenantis „priklausomybę“ nėra pastebimas.

Tai taikoma žiurkėms. Kas taikoma žmogui? Faktas, kad antras variantas, t.y. laisvai prieinamas maistas – šiuo atveju, cukrus. Juk bet kada gali nubėgti į parduotuvę ir nusipirkti kažko su 800g cukraus.

Ilgainiui veikla, teikianti malonumą, kuri yra laisvai pasiekiama, tampa nebe tokia „faina“. Kiekvienas savaip esame tai patyrę. Pagalvok apie save. Tai gali būti pirmas kartas sporto salėje, pirmas apsilankymas kino teatre ir pan.

Taip pat pagalvok, ar cukrus būtų toks patrauklus, jeigu jo pavartojus Tave pykintų. Graužikams, dalyvavusiems tyrime, cukrus tapo nebe toks patrauklus, kuomet jis buvo sumaišytas su medžiagomis, sukeliančiomis pykinimą. Tačiau sumaišius „pykintoją“ su narkotikais, graužikai vis vien rinkosi narkotikus.

Tai yra priklausomybė.

Ar Tu vis tiek valgytum (rytum) šokoladą, jeigu jis būtų su vištienos prieskoniais? Arba balandėlių skonio Snicker‘są?

Tu neturi priklausomybės cukrui.

Potraukis ir priklausomybė

„Potraukis“ (cravings) cukrui ir potraukis priklausomybę sukeliančioms medžiagoms, šiuo atveju narkotikams, yra visiškai skirtingi dalykai. Gerokai skiriasi potraukio intensyvumas, dažnumas bei trukmė. Potraukis maistui yra trumpalaikis, lyginant su potraukiu narkotikams. Potraukis maistui, kaip pavyzdys, išnyksta pasninkaujant ar užsiimant HIIT (aukšto intensyvumo intervalinėmis treniruotėmis). Tuo tarpu narkotikams – toli gražu. Kai kuriais atvejais, potraukis neišnyksta ir po ilgos abstinencijos.

Potraukis maistui, realiai, tėra požiūris. Tas pats šokolado pavyzdys: šokoladas yra žiauriai skanus. Visgi, mūsų visuomenėje priimta, jog šokoladas blogai, jo negalima, nes gi CUKRUS!!! Kuomet kažkas tampa „negalima“, to kažko norisi dar labiau. Tai yra žmogiška.

Priklausomybė ir požiūris, šiuo atveju, yra du skirtingi dalykai.

Lygiai taip pat, kaip tai, kad JAUSMAI NĖRA FAKTAI.

Cukrus priklausomybės nesukėlė ir 1940m.

Šaltinis.

Jau 1940 metais buvo išsiaiškinta, kad cukrus priklausomybės nesukelia. Bičai baltais chalatais stebėjo, kaip cukrus įtakoja žiurkių geriamo vandens kiekį. Stebėjo, stebėjo ir pastebėjo, kad dedant daugiau cukraus į žiurkių vandenį, jos išties jo gėrė daugiau… iki tam tikros ribos. Cukraus kiekiui vandenyje pasiekus tam tikrą ribą, žiurkės gėrė mažiau. Esant itin aukštoms cukraus koncentracijoms vandenyje, žiurkės jo gėrė mažiau, nei paprasto vandens.

Jeigu cukrus išties sukeltų priklausomybę, žiurkėms cukraus koncentracija vandenyje būtų nė motais.

Kaip tai paaiškinti? Paprastai – skonis. Šiuo atveju, cukrus „padarė“ vandenį skanesnį. Lygiai tas pats galioja Tau. Cukrus kai kuriuos maisto produktus padaro skanesnius. Tačiau skanesni jie būna iki tam tikros ribos. Per daug cukraus – nebeskanu. Nebeskanu – nebenoriu.

Kas būna su priklausomybę sukeliančiais narkotikais? Perdozavimas ir mirtis.

„Problemėlė“: skonis

Cukrus nesukelia priklausomybės. Tačiau cukrus gali paprastą patiekalą padaryti gerokai skanesniu, ko pasekoje norisi suvalgyti daugiau. Ne cukrus, o maisto skonis lemia, kiek žmogus to maisto suvalgys. Puikus pavyzdys yra šis tyrimas.

Dar vienas šaltinis.

Maistas, kuris yra skanus ir lengvai pasiekiamas bei suvartojamas, tampa patraukliu, kasdieniu sprendimu. Tiesą sakant toks maistas nei kiek tavęs neužpildo, nors yra itin kaloringas. Ir štai receptas į viršsvorį: skanus, kaloringas, nepasotinantis maistas.

Pavalgęs jautiesi gerai, nes patenkinai skonio receptorius. Taip pat patenkinai savo vidinį vaiką, kuris nori priešintis viskam. Juk tai, kas skanu, mūsų visuomenėje iškart traktuojama kaip „cheat meal“. Valgydamas „cheat meal“, Tu pasipriešinai priimtoms „taisyklėms“.

Visa tai yra panašu į priklausomybę… tačiau tai viso labo tėra paprasčiausias disciplinos trūkumas.

Jeigu nesugebi pakelti užpakalio nuo sofos ir pajudinti kūną, nesugebi jo pamaitinti tuo, ko jam reikia, tai nėra priklausomybė. Tai yra elementari tinginystė.

Neieškok šiknoj smegenų. Neieškok pasiteisinimų, kodėl Tu negali. Tu viską gali, tik reikia norėti ir suaugti. Pradėti nuo elementaraus kalorijų deficito, maisto produktų energinės vertės pažinimo bei sporto salės. Kreipkis į tuos, kurie tuo gyvena.

Numesti svorio nėra sunki užduotis. Reikia tiesiog suvokti pagrindus ir daryti, daryti, daryti.

Vis dar manai, kad dėl viršsvorio kaltas cukrus? „Priklausomybė“ cukrui? Insulinas? Hormonai?  Oi, tokiu atveju Tau PUIKIAI tiks „liekninančios arbatos“ (grįžk prie pirmųjų sakinių, apie 9 metus nematomą rezultatą)!

Cukrus nesukelia priklausomybės, užtenka ašarų.
3.7 (73.33%) 3 votes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *